vertėti

vertėti
1 vertė́ti, -ė́ja (ver̃ta, ver̃ti Š), -ė́jo intr. KŽ 1. impers. apsimokėti, derėti, reikėti (ką daryti): Nevertė́jo man duot, ka tiek mažai tevalgei LKT259(Jnšk). Su juo never̃ta nė burnos aušint – vis tiek nepadarys Msn. Never̃ta ir ant svieto šitaip nieko nežinant gyvent Mlt. Vertė́tum, kad tę bėgtum upė, o ne čia J. Gražios gėlės, ver̃ta pažiūrėt Sdr. Už tokius pinigus verta pirkt Pns. Ji (mergina) atsakinėjo instinktyviai jausdama prie savęs žmogų, su kuriuo vertėtų gyventi J.Sav. Ar neverta gyventi ir kovoti dėl tokio tikslo? B.Sruog. Ta istorija atsitiko seniai, todėl vertėtų jos paklausyti, kol dar tebėra nepamiršta J.Balč. Mums vertė́tų pagalvoti apie ateitį NdŽ. 2. turėti, privalėti: Tokia [mamos dainuota, labai sena] daina tai da vertė́tų, kad ji da gyventų Kp. | impers.: Ver̃ta būt daug mėsos iš šito meitėlio Rmš. O tai, tai čia tu, svainuti, tu geras paukštis, tave verta sudraskyt BsPIV39. Argi vertė̃s tę eit? Lp. Vertė́tų užtekt šešių metrų malkų PnmA. Tik jau never̃ta pirkčioj bulvėm sušalt Dkš. Sako, kad ver̃ta pasveikt, ale greit nepasveiks, per penkis metus kad pasveiks Iš. Jau vertė́[jo] pareit Iš. Nueikit, vertė́tų da būt namie (turėtum rasti namie) Graž. Vertėtų kitaip eit reikalai LTR(Snt). 3. NdŽ, KŽ darytis vertesniam; įgyti didesnę vertę. \ vertėti; nuvertėti; pravertėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • vertėti — vértėti vksm. Po praū̃žusios audrõs vértėja pùšys …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vertėti — 2 vertėti, ėja ( i RŽ), ėjo intr. K.Būg(Kv), J.Jabl, Š, Rtr, BŽ42, DŽ, NdŽ, vertėti, ėja, ėjo 1. visaip virsti, griūti: Kopūstai par didelumą galvų vertė[ja] iš šaknų J. Virsta, vertė[ja] kalnai, kad žemė dreba Trš. Čia kadaise vertėta klaikių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vertėti — vksm. Poli̇̀tikas žurnali̇̀stams tei̇̃gė, jog dár svarstýsiąs, ar ver̃ta dalyváuti rinki̇̀muose …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ateiti — ateĩti intr. 1. H einant priartėti: Ateĩna pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsivertėti — 2 atsivertėti 1. atsiversti: Dėdė atsivertėjo ir buvo geras žmogus Dsm. 2. Lš pasigailėti: Kap an šitokio žmogaus gali atsivertėt ir paratavot jį Lp. vertėti; atsivertėti; išvertėti; nuvertėti; pavertėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaduoti — tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288 1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvaduok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvertėti — 2 išvertėti intr. NdŽ 1. J.Jabl, BŽ519 išvirsti, išgriūti, išgulti (ppr. netvarkingai): Rugiai išvertėję nuo vėjo su lietum, sunkūs bus pjauti Š. | Ilgi antakių plaukai, išvertėję į visas puses, dengia pamėlusius gilius akių įdubimus L.Dovyd. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvertėti — 1 nuvertėti intr.; ETŽ kristi kainai, netekti vertės: Kviečiams ir bulvėms užderėjus, rugiai šiek tiek nuvertė̃s NdŽ. XX a. pradžioje nuvertėjusį sidabrą, kaip pinigą metalą, pradėjo keisti auksas sp. vertėti; nuvertėti; pravertėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvertėti — 2 nuvertėti intr. 1. JI(пocлecлoвиe)XXVIII(J.Jabl) nuvirsti, nugriūti. 2. nulinkti: Ašmuo kirvio nuvertėjo J. vertėti; atsivertėti; išvertėti; nuvertėti; pavertėti; suvertėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavertėti — 2 pavertėti tr. nukreipti: Bažnyčia … stengiasi žmonių sumanymus pavertėti geryn ir kad kiekvienas apsikuoptų iš savo nusidėjimų per pakūtą TS1900,1. vertėti; atsivertėti; išvertėti; nuvertėti; pavertėti; suvertėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”